paleistuvysta

paleistuvystà sf. (2) 1. žr. paleistuvystė 1: Kad aš dykysto[je] būčiau, tai norėčiau paleistuvystos J. Už paleistuvỹstą bara, ema į nagą Užv. Ėmė vėl gert gert ir visokias paleistuvystas varinėt BsMtI63. Paleistuvystà i pijokysta pletas Krš. 2. išdykavimas, pasileidimas: Iš paleistuvỹstos tie ožiai Krš.